Naujienos

2015-03-19

2014-12-11

FLICKR nuotr.

Pasibaigęs trečiasis Nacionalinis sveikatos egzaminas pateikė staigmeną – jo nugalėtoju tapo 27 metų programuotojas Raimundas Kybartas iš Vilniaus. Jis teisingai atsakė į 48 klausimus iš 50. „Pats egzaminas nebuvo sudėtingas, tik galėtų būti daugiau lengvesnių bendro pobūdžio klausimų. Kita vertus, sunkesni klausimai padėjo man nugalėti net ir padarius klaidų ir nesurinkus maksimalaus įvertinimo“, – savo pergalę vertino R. Kybartas.

 

„Žinau – gyvenu sveikiau!“. Tokiu šūkiu pasitikrinti medicinines žinias Nacionalinis sveikatos egzaminas (NSE) kvietė jau trečią kartą. Šių metų pagrindinė egzamino tema – gyvybiškai svarbūs organai ir jų ligos. Daug dėmesio klausimuose buvo skirta kepenims ir jas pažeidžiančiam virusiniam Hepatitui C – vienai aktualiausių ligų šiandien. NSE pagrindinis tikslas – padėti griauti mitus ir tikrovės neatitinkančius stereotipus bei surasti mokslu pagrįstus atsakymus į aktualiausius sveikatos klausimus.

 

Šiais metais sveikatos egzamine dalyvavo per 1000 įvairaus amžiaus ir išsilavinimo Lietuvos gyventojų iš visų šalies miestų. Antroji vieta atiteko 56 metų anglų kalbos mokytojai Rimai Daugirdienei iš Vilniaus, o trečioji – 28 metų  vilnietei psichologei Viltei Striūkienei.

 

R. Kybartas pripažino, kad NSE – tai puiki proga  pasitikrinti medicinines žinias apie sveikatą, nors pripažįsta, kad atsakyti į klausimus lengva nebuvo. „Vienas brolis studijuoja mediciną, jis ir pasiūlė sudalyvauti, nes žino, kad tuo domiuosi. Kitas brolis baigė odontologiją.  Abu jaunesni broliai studijų metais parvažiavę namo dažnai parsiveždavo knygų ar konspektų, kuriuos galėjau ir aš paskaityti. Taip ir susidomėjau medicina,  ypač neurologija ir genetika“, ­– pasakojo nugalėtojas, sužinojęs džiugią naujieną.

 

Gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijoje iškilmingai pasveikinti egzamino nugalėtojai. Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė laureatams įteikė padėkos raštus už puikias medicinines žinias ir vidinę motyvaciją kuriant sveiką, medicininėmis temomis išprususią bendruomenę.

 

„Man džiugu, kad ir šiemet Nacionalinis sveikatos egzaminas pritraukė daug Lietuvos gyventojų. Akivaizdu, kad atitinkamos institucijos turi nuolat skatinti visuomenę domėtis sveikatos išsaugojimu ir ugdyti medicininį raštingumą – tik tokiu būdu Lietuvoje sukursime sveikesnę visuomenę“, – tvirtino sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė.

 

NSE koordinatorius Tautvydas Vencevičius, pripažino, kad sveikatos egzaminas buvo gana sudėtingas ir reikalavo daug specifinių medicininių žinių. „Kasmet klausimai tampa sudėtingesni, kadangi informacijos sveikatos temomis srautas viešojoje erdvėje nuolat auga. Tačiau ne visuomet ši informacija yra pagrįsta  moksliniais tyrimais. Šių metų temą padiktavo vieno įtakingiausių pasaulyje žmonių, „Apple“ įkūrėjo Steve‘o Jobso mirties priežastis. Pasak įtakingų medikų, šiandien jis greičiausiai būtų gyvas, jeigu nebūtų įprastinio gydymo išmainęs į alternatyvius gydymo būdus. Tai paskatino didžiausią dalį egzamino klausimų skirti kepenims ir vienai aktualiausių šiandieninių ligų – virusiniam Hepatitui C“, – sakė T. Vencevičius.

 

„Pastaruoju metu temos apie ligas ir jų profilaktiką tapo savotiška mada. Tačiau prisiklausę „liaudies patarimų“ susikuriame iliuziją, kad mūsų liga nepalies, todėl tampame labiau pažeidžiami. Tai galioja ir kalbant apie virusinį Hepatitą C, su kuriuo susidūriau asmeniškai“, – įsitikinęs Petras Šeika, visuomeninės iniciatyvos „Saugok save“ projekto „Apsisaugok nuo tyliojo žudiko“ koordinatorius.

 

„Dėl nežinojimo turime liūdną hepatito situaciją Lietuvoje. 2012 m. apskaičiuoto hepatito indekso duomenimis, Lietuva pagal šiai infekcijai skiriamą dėmesį ir kovos su šia infekcija efektyvumą užėmė paskutinę vietą tarp trisdešimties Europos valstybių. Kadangi nuo to laiko praktiškai jokių esminių pakeitimų prevencijoje ir kovoje su šia liga nebuvo padaryta, į aukštesnę poziciją nebūsime pasistūmėję. Esu įsitikinęs, kad Nacionalinis sveikatos egzaminas yra tinkamiausia iniciatyva, raginanti visuomenę kritiškai įvertinti savo medicinines žinias“, –  teigė „Saugok save“ koordinatorius.

2014-11-20

„Jeigu valstybė nesiims spręsti hepatito C infekcijos problemos, per ateinančius porą dešimtmečių ši liga nusineš daugiau nei 50 tūkst. žmonių Lietuvoje – beveik visą Alytaus miestą. Manoma, kad tiek dabar yra sergančiųjų šia liga, iš jų kasmet net  tūkstantis sužino, kad ja serga jau ne vienerius metus“, – tokias grėsmingas prognozes pateikė Ligita Jančorienė, VU ligoninės Santariškių klinikų Infekcinių ligų centro gydytoja docentė šiandien Seime vykusioje diskusijoje „Virusinis hepatitas C – pavojinga liga ir visuomenės stigma".

 

Diskusijoje, į kurią Seimo ir Vyriausybės narius, garsiausius šios ligos ekspertus medikus, pacientus ir žiniasklaidos atstovus pakvietė visuomeninė iniciatyva „Saugok save“, buvo pristatytas informacinis leidinys  „Hepatitas C Lietuvoje: geltonoji knyga“. Rengiant leidinį bendradarbiavo ir informaciją leidiniui teikė garsiausi Lietuvos medikai. Pasak jų, hepatito B ir C pacientų gydymui iš valstybės biudžeto per metus skiriama apie 16,7 mln. litų. Jeigu ateinančius penkerius metus Lietuvai ir kitoms valstybėms smogs mokslininkų prognozuojamas hepatito C viruso infekcijos sukeltų komplikacijų pikas, ši suma išaugs tris ar keturis kartus.

 

Renginio dalyvius pasveikinusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė, patvirtino, kad sprendimas dėl hepatito C Lietuvoje reikalingas čia ir dabar. „Lietuva yra maža valstybė, tad tokios prognozės reiškia sunkiai pakeliamą naštą šalies biudžetui. Negalime leisti šiai  problemai augti, nes dėl mokslo pažangos hepatitas C yra pilnai išgydomas. Sprendimai privalo būti priimti valstybiniu lygiu – neužtenka padiskutuoti, metus laukti, tada pasakyti žmonėms, kad sprendimo vis dar nėra. Mes pasirengę būti ledlaužiu. Be sprendimų mūsų žmonės nesijaus saugūs, o gydytojai negalės vykdyti Hipokrato priesaikos“, – konferencijoje kalbėjo D. Mikutienė.

 

„Hepatitas C yra ne pavienių žmonių liga, o valstybės reikalas. Šią ligą galime visiškai išgydyti. Tačiau neturėdami veiklos gairių ir priemonių plano, kuriuo visi galėtume vieningai vadovautis, hepatito C plitimo nesuvaldysime. Manau, kad šiandien pristatyta „Geltonoji knyga“ ir šioje diskusijoje išsakytos ekspertų įžvalgos yra gera pradžia tolimesniam darbui. Situacija yra pakankamai aiški, faktai – sudėlioti, tad belieka imtis veiksmų“, – teigė D. Mikutienė.

 

Sveikatos apsaugos ministrės patarėjas Arvydas Skorupskas pritarė D. Mikutienei, kad problemą privalome spręsti. „Pasaulyje yra valstybių, kurios sėkmingai valdo virusinio hepatito C situaciją. Galime pasinaudoti jų teigiama patirtimi“, – teigė ministrės patarėjas.

 

Informacinį leidinį „Hepatitas C Lietuvoje: Geltonoji knyga“ diskusijoje pristatęs „Saugok save“ koordinatorius Petras Šeika neabejojo, kad problema – ne vien ekonominė. „Mūsų visuomenėje hepatitas C pažymėtas gėdos ženklu. Žmonės galvoja, kad šia liga serga tik tam tikros socialinės rizikos visuomenės grupės. Toks ligos stigmatizavimas visuomenėje atsiranda dėl naivumo ir nežinojimo. Vienintelis būdas supratimui didinti yra pripažinti hepatito C infekciją valstybinės svarbos problema. Lietuvai reikia nacionalinės strategijos, o ne bukletų ir lankstinukų“, – įsitikinęs P. Šeika.

 

Pasak P. Šeikos, diagnozę išgirdęs žmogus turi jausti, kad nėra paliktas likimo valiai ir juo rūpinasi geriausi specialistai. „Hepatito C diagnozė dažnai tampa žiauria likimo staigmena. Juk retas kuris susimąsto, kad gali būti hepatito C viruso nešiotoju. Žmonės gyvena klaidinga viltimi, kol sužino, kad jų kepenys yra negrįžtamai pažeistos“, – teigė jaunas vyras, pats nugalėjęs šią klastingą ligą.

 

Remiantis 2012 m. Europos hepatito indekso duomenimis, Lietuva pagal virusiniams hepatitams skiriamą dėmesį užima paskutinę vietą tarp 30 tirtų Europos valstybių. Lietuvoje taip pat nėra universalios hepatito C stebėsenos, valdymo ir prevencijos programos ar valstybinės strategijos.

 

„Nuo hepatito C vakcinos nėra, tačiau ši liga nėra gyvenimo nuosprendis. Tobulėjant technologijoms, hepatito C gydymo galimybės nuolatos gerėja. Problema yra ne tai, kad hepatitas C sunkiai pasiduoda gydymui, bet tai, kad labai daug žmonių tiesiog nėra gydomi. Nuolatinis žmonių informavimas ir visiems prieinamas gydymas yra tai, ką bendromis jėgomis turime padaryti Lietuvoje. Tą mums rekomenduoja ir Pasaulio sveikatos organizacija“, – sakė VU infekcinių ligų centro direktorius prof. Arvydas Ambrozaitis.

 

Lietuvoje net 2 iš 100 žmonių gali nešioti savyje hepatito C virusą nieko neįtardami. Taip yra todėl, kad hepatito C infekcija dažnai pasireiškia besimptome forma arba nežymiais simptomais, į kuriuos žmonės neatkreipia dėmesio. Sėkmingo gydymo dėka Lietuvoje nuo šios per kraują plintančios ligos pasveiksta 250-300 žmonių per metus, o diagnozuojama – apie tūkstantį kasmet.

 

Lėtiniu hepatitu C sergantys pacientai palaipsniui tampa nedarbingais, kenčia dėl antivirusinių vaistų sukeltų šalutinių poveikių, kurie pasireiškia ne tik fiziniais negalavimais, bet ir depresija. Tai paveikia ir ligonio, ir jo šeimos gyvenimo kokybę. Tyrimų duomenimis, apie 30 proc. pacientų, sergančių lėtiniu hepatitu C, per 20-30 m. išsivysto kepenų cirozė, kai kuriems iš jų – kepenų ląstelių vėžys. Dėl pažeidimų sutrikus kepenų veiklai tenka jas persodinti, tačiau net ši procedūra negarantuoja, kad pacientas visiškai  pasveiks.

Daugiau


Trumpai apie mus

Užkrečiamosiomis ligomis Lietuvoje kasmet serga apie pusę milijono žmonių, o mirtingumo rodikliai ir toliau išlieka vieni didžiausių Europos Sąjungoje. VšĮ „Saugok save“ mano, kad situaciją gerinti pirmiausiai padėtų ligų prevencijos ir profilaktikos priemonės bei nuolatinis asmens bei visuomenės sveikatos stiprinimas.


Daugiau

Rėmėjai ir partneriai

Bendradarbiaukime! Suvienykime jėgas ugdant gyventojų savimonę užkremiamųjų ligų prevencijos ir profilaktikos klausimais. Tik taip pasieksime geresnių rezultatų, o tai – sveikesnis žmogus, laimingesnė, turtingesnė ir pažangesnė visuomenė.

 


Daugiau
Mūsų draugai:
VIRTUS
buy soma onlinebuy meridia online